varginti

várginti (-yti K, Sn), -ina, -ino tr. I, K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, vargìnti (-ýti DrskŽ), -ìna, -ìno Onš, var̃ginti, -ina, -ino; Q87, SD¹22,26,36,56,78, SD145,155,371, H, R, MŽ, S.Dauk, Sut, N, M, Amb, L, LL34, ŠT13,169 1. DŽ caus. vargti 1: Sunkybė darbo vargino mus, karštis saulės degino aba kaitino, o tečiau darbo nepametėm SPI329. Galvos darbas labai vargina žmogų; rankų darbas tiek neįvargina J.Jabl. Kelionė bus trumpa, nevarginanti ir linksma P.Cvir. Dabar žmonys suponėję – kojų nebevárgys: sėda i važiuoja šimtą metrų už penkias kapeikas Mžš. Sėsk, kam čia kojas várgini KzR. Valgyt deduos, nebelakstau namo, nebevárginu kojų Krs. Kam jūs tas rankas varginat?! Bsg. I taip nematai – i dar akeles várgini Krš. Nes gundžiamas puolasi maldump, pasnykump, vargina kūną, nusižemina SPII12. Pasnykais, ašutine, botagų plakimu, kietu gulėjimu tevárgin ir temarin kūną savą DP575. | impers.: An zlosano kočiodavom, ant stalo labai vargìna, sunku Kp. ^ Kvaila galva ir kojas, ir rankeles várgina Prl. 2. caus. vargti 4: Nubostu kam, varginu SD42. Kam tu várgini aną, t. y. vargiai laikai J. Vargìnam ir juos, ir vargstam patys DrskŽ. Ir aš prašau Dievą, ka tik ilgai nesirgčia: nei pati vargčia, nei kito vargìnčia, jau gana, jau atgyventa Plvn. Kitas ant patalo metų metais – pats vargsti i kitą várgini Mžš. Ligoninėsa žmogų tik vargìna: kad ima badyt, [vaistus] leist Rtn. Nebevarkit ir nebevárginkit kitų Krs. Nenoru tamstų várginti Krž. Ką tas mačija várginti žmogų?! End. Jis nevargìna žmonių [parduotuvėje], jis visa greita padavinėja Drsk. Tų daiktų nesutektė labai žmones vargina SPI106. Rytą nesikėliau, karštinėlė vargino Vaižg. Jis buvęs iš jaunų dienų ligų várginamas, nebylys Smln. Mañ jau ne viena liga várgina Skp. Trichinelioze sergančius ligonius vargina galvos skausmai, nemiga rš. Kad vargina kosulys, duodame keptą svogūną saldžiame piene rš. Kožnas žino, kaip mus vasaroj musės nemenkai vargina Kel1856,108. Nepaprastai vargino uodai, nuo jų sukandžiojimų ištino veidai ir rankos T.Ivan. Arklys minko ir minko vietoj, čerto várginamas LzŽ. Po varginančių vasaros karščių prasidėjo ankstyvos rudens liūtys P.Cvir. Aš tamstą várginu, – serganti esi daba Trk. Keista, netikėta ir varginanti tyla rš. Kad nes atejom ir Makedonijon, kūnas mūsų neturėjo atilsies, bet buvome visame varginti: iš viršaus buvo kovė, apačioj baimė Ch¹2PvK7,5. O, kaip mane vargina nekantrybė, kaip sunku laukti J.Balč. Daryk, ką nori: aš neturiu tau pinigų atiduoti! Ir tai mane visų labiausiai vargina Vaižg. Kunigumpi vedė, visą naktį vargino, pešė, mušė, draskė PK160. Katras ilgai gyvena, tai vargsta, žmones várgina PnmR. Daugis žmonių, nors būtumi ir nekaltas, o kad silpnas, tą ir vargina S.Dauk. Viešpatie, sūnau Dovydo, susimilki ant manęs, duktė mano sunkiai nuog velno esti varginama MP112–113. Mes esame spaudžiami ir varginami išgąsčių ir smūtko BBRd3,47. Jei tu anus (paraštėje juos) varginsi, tada anys manęsp šauksis BB2Moz22,23. Mes tave pikčiaus vargysim nei anus BB1Moz19,9. Vos yra vienas ižg šimto, kurio šatonas nekankintų ir nevárgintų DP114. Vargintas esmi nuogi neapkenčiančiųjų mane Mž521. I várgina, krokina, būna – kokie netikę žmonys! Žeml. Išvežti žmonės, tai várginti PnmR. Ilgai nepaleidė [iš kalėjimo], várgino jį, par tą karinyką išreikalavom, ka jį paleistų Šd. Per šlapumą bei badą jau dabar tenai piktos ligos pradėjusios žmones varginti ir žavinti Kel1854,150. Tu vis muni várgini i várgini Rsn. Kiti žmonys leisdavo pasilsėt šeimynai, ale būdavai tokių, kur baisiai várgydavo Mšk. Ragana kap tik galėdama vargino našlaites ir savo vyrą inkalbėjo nelaimingas nudėt LTR(Vs). Aplink mano dvaružėlį medžiais apsodyta, nebijok, mergužėle, nebūsi vargýta DrskD237. Vargìno [neįstojusius į kolūkį] su mokestimi Drsk. Ji (giminė) bus priverčiama ant slūžbos ir mūčyta (varginta) keturis šimtus metų BB1Moz15,13. Viešpatie, kaip daug yra varginančių mane Mž507. Sunkiais darbais anus vargino S.Stan. | impers.: Mane labai várgina, kap debesiai eina Pv. | prk.: Ai meistruži, kam vėją tokiems niekams varginti! P.Cvir. ^ Várgina kai žydas gyvatę Gr.

várgintinai adv.: Dėl pataikūnų vargdienis vergas varguose suvargintas, vargintinai vargstant verkė, o vargšas ir varlę vargiai pavargusią vargu vargina D.Pošk. | refl. BtMt8,6, N, D.Pošk, LL8, Rtr, Š, NdŽ: Varginuosi, ilstu, tąsausi SD155. Várginties, žudyties I. I pati várginys, i muni vargini End. Nesvargýk, po valiai kitądien užbeigsi Drsk. Nesivárgyk del manę – nereikia citrinų Stak. Juliuką tokį turėjo senvaikį nusisamdęs i várginos teip End. Neklausai – žinokis, kam man vargýtis su juoj DrskŽ. Neapsimoka kiaulės ūgyt ir vargýties Drsk. Jis daugiau nieko neprisimins, nieko nebegalvos ir daug nebesivargins J.Mik. Žmogus … ilgai várgintis turėjo, neg numirė DP176. Jėzus geidė, kad liktųse motina nei vargintųse SGI74. Viešpatie, nesivargink, nes neesmi vertas, idant ineitumbei po stogu mano BtLuk7,6. Motynėle mano, baltuolyte mano, nesisielok, nesivárgink, neliek ašarėlių BM450. | Vytautas ištikėtinai varginos pakelti savo brolėną per lenkų karalių M.Jan.

3. caus. vargti 10: Pryš mynimą linus várgina Ll. Kai su mašina mina, mažiau tereik várgyti [linus] Trg. | Vienus metus paimi, suskaldai i var̃gini medį Btg. 4. tr. tam tikru būdu tikrinti (siūlų ar audinių) patvarumą, stiprumą: Gnybtuose su skridinėliais visos varginamo siūlo atkarpos yra vienodai įtemptos rš. \ varginti; apvarginti; įvarginti; išvarginti; nuvarginti; pavarginti; parvarginti; pervarginti; pravarginti; privarginti; suvarginti; užvarginti